Ar jūsų vaikas pasiruošęs mokyklai?

Pavasarį daugelis priešmokyklinukų tėvų kelia klausimus ne tik apie mokyklos pasirinkimą, bet ir apie tai, ar vaikas jau yra pasirengęs iš darželio pereiti į mokyklą.
Kadangi pavasaris dar negreit, siūlau palūkėti su vertinimais... Patariu pagalvoti apie tai, kaip galime padėti vaikams pasiruošti mokyklai. Juk mokykloje  svarbu ne tik gebėti skaityti, rašyti ar skaičiuoti, bet ir socialiniai, emociniai, savarankiškumo įgūdžiai, kurių šių dienų vaikai turi mažiausiai, todėl vėliau  mokykloje gali kilti  sunkumų.
Neretai tėveliai nori kiek galima anksčiau vaiką pradėti mokyti pažinti raides, skaitmenis, anglų kalbos. Tačiau reikia nepamiršti, kad būtina atsižvelgti į vaiko individualius gebėjimus. Jei vaikas domisi ir klausia, reiktų neslopinti jo domėjimosi, o parodyti ir paskatinti, sudaryti tinkamas sąlygas ugdyti(s).
Tačiau nereiktų ikimokyklinio amžiaus vaiko perkrauti akademine veikla, nes iki mokyklos vaikas turi „išsižaisti“.  Nuo 7 metų vaikas pradės mokytis mokyklinių mokomųjų dalykų; jų bus daug, tad iki mokyklos reiktų neatimti iš vaiko vaikystės.
Lietuvoje yra reglamentuotas visuotinis priešmokyklinis ugdymas, visi šešiamečiai privalo būti ugdomi priešmokyklinėse grupėse. Labai svarbu yra konsultuotis su vaiką ugdančiais pedagogais, išsiaiškinti, ar  vaiko gebėjimai pakankami, ir kaip galima vaikui padėti mokantis.  Labai svarbu, kad šeima dalyvautų vaiko ugdyme.
Tėvai gali padėti vaikui pasiruošti mokyklai ugdydami jo savarankiškumo, smulkiosios, stambiosios motorikos ir kt. įgūdžius. Tai galima daryti tokiais būdais:

  • Lavinti kasdieninius gyvenimo ir savarankiškumo įgūdžius, paskiriant pareigas namie, t. y. atlikti įvairius buities darbus. Jie gali būti labai įvairūs: išnešti šiukšles, nuvalyti  dulkes, pasikloti savo lovą, persirengti, pavalgyti, savarankiškai apsirengti, apsitarnauti tualete ir pan.
  • Mokyti laikytis bendrų susitarimų – taisyklių. Namuose rekomenduočiau pasikabinti kartu su vaiku sukurtų taisyklių sąrašą, kur ,reikalui esant, būtų galima pasiskaityti ir prisiminti vieną ar kitą taisyklę.
  • Būtina lavinti gebėjimą susikaupti, išklausyti nurodymus ir padaryti darbą iki galo.
  • Alternatyva rašymo pratimams būtų lipdyti iš molio (modelino, plastilino), verti karoliukus, lankstyti origamius, kirpti su žirklėmis popierių, medžiagas, siūti, skusti bulves. Tai irgi yra smulkiosios motorikos pratimai.
  • Fizinę raidą rekomenduočiau lavinti mokant vaiką važiuoti dviračiu, žaidžiant kamuoliu, atliekant  pusiausvyrą lavinančias veiklas. Svarbu, kad vaikas kasdien turėtų pakankamai laiko išsibėgioti, išsidūkti gryname ore, pasitaiko, kad į mokyklas ateina fiziškai silpni vaikai – jie turi daug akademinių žinių, bet pusiausvyros, fiziniai pratimai, pavyzdžiui, kamuolio varymas ar važiavimas dviračiu, jiems sunkiai įveikiami.
  • Tėvai kartu su vaiku turėtų dalyvauti kultūriniame gyvenime: kartu lankytų istorines vietas, eitų į teatrus, žiūrėtų spektaklius. Tai turtina vaiko žodyną, plečia akiratį ir gerina vaizduotę.
  • Pasakų skaitymas prieš miegą yra labai naudinga bendra veikla, nes pasakos skaitymo metu vaikui nejučia yra lavinama vaizduotė, kalbiniai, teksto suvokimo gebėjimai, atmintis.
  • Lavinti socialinius gebėjimus: mokyti kantriai išlaukti savo eilės (tai padeda vaikams suvaldyti kylančias emocijas, išlaikyti dėmesį). Neretai vaikams dėl socialinių įgūdžių stokos, įvairiose situacijose gali kilti baimių, jie sunkiai atsiskiria nuo tėvų, mažiau pasitiki savimi.
  • Ugdyti teigiamą savęs vertinimą. Pagirti, paskatinti, pasiūlyti savo pagalbą, jeigu nepasiseka atlikti naujos veiklos iš pirmo karto. Kad nepasisekus vaikas mėgintų vėl.
  • Reikalinga ugdyti vaiko nuostatą ir pastangas tapti mokiniu (vaikas turi norėti mokytis, suvokti save ir didžiuotis, kad jis - būsimas mokinys, domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, tyrinėja, prašo paskaityti ir pan.).

Kartais tėveliai vertindami vaikų gebėjimus, nėra tikri, ar septynmetis vaikas jau subrendęs išeiti į mokyklą, o kartais šešiamečio vaiko tėveliai pageidauja, kad jų vaikas metais anksčiau pradėtų lankyti mokyklą. Tokiu atveju jie turėtų kreiptis į savo miesto Pedagoginę psichologinę tarnybą, kurioje dirbantys specialistai objektyviai atlieka brandos mokyklai testą. Brandumas mokyklai nustatomas tiriant emocinę, socialinę sritis, intelektinius, kalbinius gebėjimus.
Manoma, jei tėvai pakankamai, kokybiškai  ir produktyviai leidžia laiką su vaiku, to turėtų pakakti, kad vaikas subręstų ir pasiruoštų mokyklai.

Parengė specialusis pedagogas Rytis Daraškevičius

 

Į vaiko kalbą žiūrėkime rimtai (atsisiųsti straipsnį)
 

Internetinės svetainės vaikų ugdymui namuose (parsisiųsti)
 

Kalba ir kompiuteris

                      Nuolat girdime apie besaikio buvimo prie kompiuterių, planšečių ir mobiliųjų telefonų ekranų žalą akims ir stuburui. Tačiau yra dar viena priežastis vengti informacinių technologijų – tai kalba (parsisiųsti dokumentą).

 

Kodėl žaidimui ir žaislams reikia skirti tiek daug dėmesio? (parsisiųsti)


 

FONEMINĖ KLAUSA IR JOS ĮTAKA VAIKO KALBOS RAIDAI

Esant įvairiems kalbos sutrikimams, neretai nukenčia ir foneminė klausa. Nepakankamai tiksliai suvokdamas kalbos garsus, vaikas netenka galimybės taisyklingai juos ištarti arba patikslinti tarimą. Dėl tos pačios priežasties vaikai nesukaupia reikiamo žodyno, sutrinka gramatinės kalbos sandaros formavimas, o kartu ir rišlioji kalba. Nemokėdamas tiksliai diferencijuoti kalbos garsų, vaikas negali išmokti garsinės analizės ir sintezės, blogai skaito ir rašo.(parsisiųsti

 

Kodėl reikia vaikui lavinti smulkiąją motoriką?

Labai svarbu lavinti vaikų smulkiąją motoriką nuo pat kūdikystės, o priemonių, kurių prireiks, apstu kiekvienuose namuose.
Kas yra smulkioji motorika?Tai judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja smulkieji kūno raumenys (pirštų, riešo, akių), juos lavinti yra ypač svarbu, jei siekiame, kad vaiko kalbos raida būtų sklandi.
Kuo ji svarbi?Vaikams reikia lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvindami pirštukų pagalvėles, skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, o kai kurie pirštų ir riešo judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla. Taigi, jei lavės piršteliai – lavės ir kalba. Todėl nepamirškite lavinti vaiko smulkiosios motorikos – vaikas turi kiek įmanoma daugiau dirbti savo mažais ir dar nepaklusniais pirštukais. Kuo vaiko piršteliai darysis vikresni, tuo jo kalba taps suprantamesnė. Tačiau nepamirškime, kad veikla turi atitikti vaiko amžių. Mažyliui turi būti įdomu ir ne per sunku. Galime pradėti nuo paprasčiausių pratimų – delniuko masažo, glostymo, patrynimo, katučių tik vėliau pereiti prie sunkesnių, kūrybingumo ir atidumo reikalaujančių užduočių.
Kokie užsiėmimai tinka skirtingo amžiaus vaikams?Maždaug nuo penkto kūdikio gyvenimo mėnesio susidarykite galimybę vaikučiui čiupinėti ir voliotis ant įvairios tekstūros audinių. Duokite čiupinėti nėrinių, megztinių, pintų daiktų. Paėmę mažiuko delniukus, plokite katutes. Su kiek paūgėjusiais kūdikiais jau galite žaisti ir kiek sudėtingesnius rankų žaidimus. Nepakeičiami yra pirštukų žaidimai, atėję iš senojo lietuvių liaudies folkloro. Jau mūsų promočiutės suprato, kad žaidimas ,,Virė virė košę”, ,,Pirštukai – nykštukai, kur tu buvai?” skirti rankų delniukų masažui. Iš pirmo žvilgsnio primityvūs žaidimai išties turi lavinamąją funkciją. Be to, jie visada teikia daug gerų emocijų vaikams ir tinka nuo gimimo iki… Ikimokykliniame amžiuje labai naudinga lipdyti. Galite naudoti pirktinį plastiliną ar modeliną, savo pasigamintą druskos tešlą arba molį. Labai padeda piešimas pirštais. Parduotuvėse yra pirkti specialiai tam skirtų dažų, kurie yra nepavojingi vaikučio sveikatai ir lengvai nuplaunami. Su vyresniais siūlome išbandyti šešėlių teatrą (maždaug nuo 2 metų), žaidimus su mozaikomis, kuriose mažos detalės įsistato į skylutes (leidžiama nuo tada, kai vaikas nustoja viską kišti į burną, arba yra atidžiai prižiūrimas suaugusių), karolių vėrimas ant virvutės. Namų aplinkoje galima rasti labai daug naudingų daiktų ir užsiėmimų, kurie padės lavinti mažylio smulkiąją motoriką. Tai gali būti įvairių daiktų varstymas, tinka batai ar figūros su išbadytomis skylutėmis. Labai naudingas yra sagų, užtrauktukų, spaustukų, segtukų segimas. Virtuvėje taip pat galima rasti labai daug naudingų užsiėmimų. Tarkim, verti tuščiavidurius makaronus, ar ant plastilinu aplipdyto stiklainio įspausti įvairias kruopas, žirnius bei pupas. Be populiariųjų žaidimų eilėraštukų pagrindu, galime pasiūlyti vaikams įvairias pirštukų bei rankyčių lėles, kurios gerina smulkiosios motorikos veiklą bei lavina vaiko vaizduotę. Tokio tipo žaislai taip pat skatina vaiką papasakoti, vaidinti įvairius gyvenimiškus procesus. Puikus užsiėmimas, miklinantis mažųjų pirštelius, yra įvairių lipdukų klijavimas – puikus smulkiosios motorikos lavinimas. Taip pat šiam reikalui puikiai tinka ir magnetinių detalių naudojimas specialioms magnetinėms lentoms ar knygelėms.
3 – 8 metų vaikams pagrindiniai užsiėmimai, padėsiantys lavinti smulkiąją vaikų motoriką bei tinkantys ikimokyklinuko amžiui – piešimas, rašymas, karpymas, smulkių detalių vėrimas, rišimas, pynimas, konstravimas, įvairių įrankių naudojimas.
                                                                                                               Parengė: Panevėžio l/d ,,Draugystė“ specialusis pedagogas Rytis Daraškevičius
                                                                                                               Straipsniui medžiaga imta iš internetinės svetainės ,,Tavo vaikas“.

Kiekvieną rugsėjį tėvai su nerimu laukia naujo etapo savo šeimoje – pirmosios vaiko dienos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje – darželyje. Kokiomis akimis vaikas pamatys savo antruosius namus pirmosiomis dienomis, tokį įspūdį jis ilgai nešiosis savo atmintyje. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria ikimokyklines įstaigas pradėję lankyti vaikai ir jų tėvai? Ką turi žinoti tėvai apie mažylio adaptaciją darželyje? (parsisiųsti dokumentą)
 

Kas yra vaiko brandumas mokyklai ir kaip jis vertinamas?

Penkerių-šešerių metų amžiaus vaikų tėvams rūpi, kada pradėti leisti savo vaikus į mokyklą ir ar mažyliui prieš tai būtina lankyti darželį. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs. Kaip dar galima nusakyti vaiko subrendimą mokyklai? Psichologai ir pedagogai mini įvairius gebėjimus ir įgūdžius, kurie svarbūs vaiko sėkmei mokykloje. Juos galima suskirstyti į dvi rūšis: pasirengimas mokytis ir pasirengimas mokyklai.(parsisiųsti)
 

ŠEŠIAMEČIO KALBINIAI GEBĖJIMAI

Mokyklai pasirengęs šešiametis turėtų gebėti elementariai pasakoti, apibūdinti, svarstyti, diskutuoti, informuoti, aiškinti. Turėtų domėtis žodžių reikšmėmis, kurti naujus žodžius, eksperimentuoti, žaisti su kalba. Pastebėti vaizdų, ženklų (ne vien raidžių) garsų panašumus ir skirtumus. Imituoti skaitymą apibūdinant iliustracijas. Turėtų domėtis knygomis, jas vartyti, atidžiai klausytis skaitomų knygų.  Be knygų skaitymo turėtų norėti deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Šiame amžiuje vaikai turėtų mokėti apibūdinti daiktą, nusakydami esminius jo požymius. Kalba turėtų būti gramatiškai taisyklinga. Vaikas turėtų gebėti pasakoti apie save bei kurti pasakojimus pagal siužetinius paveikslėlius ar jų serijas. Prieš mokyklą vaikai jau geba nustatyti pirmą bei paskutinį žodžio garsą, atlikti nesudėtingų žodžių garsinę analizę, sugalvoti naujų žodžių iš nurodytos raidės (parsisiųsti).

 

10 PRIESAKŲ BŪSIMO PIRMOKO TĖVAMS

       Net jei Jūsų vaikas ir lankė vaikų darželį, kuriame jautėsi puikiai, mokykloje jo laukia visiškai kiti iššūkiai ir keliami reikalavimai. Kaip padėti vaikui išsiugdyti įgūdžius, kurių jam prireiks mokykloje?10 praktiškų patarimų kiekvienai šeimai.

1.         Kaip ikimokyklinuką išmokyti savarankiškumo?Šeštadienio rytą nubėgti į šalia namų esančią parduotuvę bandelių, pernakvoti pas geriausią darželio draugą ar draugę, pusvalandį pasilikti vienam namuose – tai ikimokyklinukai gali ir netgi turėtų daryti. Juk mokykloje iš jų bus reikalaujama nemažai savarankiškumo. Jiems teks patiems prisiminti apie krepšį su sportine apranga, pasižymėti namų darbus ir nemaklinėti pakeliui į mokyklą.

2.         Kaip ikimokyklinuką išmokyti kantrybės?Vaikui reikės palaukti, kol jį pakvies, kol nuskambės pertrauką skelbiantis skambutis, kad visa tai gautųsi pradėjus lankyti mokyklą, reikia ruoštis dar iki jos. Organizuokite vaiko laiką taip, kad jam kartkartėmis reiktų šiek tiek palaukti. Pakalbėkite su juo apie tai, kad dažnai prireiks kantrybės – laukiant eilėje parduotuvėje, pašte ar banke. Kantrybės galima išmokti.

3.         Kaip ikimokyklinuką parengti darbui?Vaikas turi klausyti ir išgirsti, ką jam sako mokytojas, todėl tiems, kurie sugeba sekti savo mintis, mokykloje būna labai sunku. Patikėkite vaikui tam tikrų užduočių, pavyzdžiui, jis gali perimti pareigą padengti stalą, pašerti katę, rytais išvėdinti kambarius. Kuo reguliariau jis atliks tokius nesunkius darbelius, tuo geriau pasirengs mokykloje laukiantiems iššūkiams.

4.         Kaip ikimokyklinuką išmokyti priimti nesėkmes?Vaikas nebus visą laiką pirmas, kartais mokykloje jis sulauks ir kritikos. Gerai būtų, kad jis tam pasirengtų iš anksto. Todėl žaidžiant stalo žaidimus leiskite jam kartais pralaimėti, jeigu surengėte lenktynes, taip pat turite teisę retkarčiais jį pralenkti. Mokėti pralaimėti ir tuo pačiu nepasiduoti – šis gebėjimas mokykloje labai svarbus.

5.         Kaip ikimokyklinuką išmokyti ramiai sėdėti?Pradinukams iš pradžių labai sunku ramiai nusėdėti vienoje vietoje. Todėl dar prieš pradedant lankyti mokyklą vaikas turi mokytis suvaldyti savo norą nuolat judėti. Dažniau pasiūlykite jam imtis veiklos ar žaidimų, kurie padės pasirengti mokyklai šiuo aspektu. Pavyzdžiui, skaityti knygas, piešti, konstruoti, karpyti, dėlioti dėliones ar verti karoliukus. Tai skatins vaiką sėdėti vienoje vietoje ir susikaupti.

6.         Kaip išmokyti ikimokyklinuką atvirai pasakoti apie savo jausmus?Labai svarbu žinoti, kaip Jūsų vaikui sekasi mokykloje. Ar jis didžiuojasi savo pasiekimais, o gal jaučiasi pernelyg apkrautas darbu ir reikalavimais? Kaip jis sutaria su mokytojais ir bendraklasiais? Skatinkite jį pasakoti , kaip jaučiasi. Paklauskite, kokia jo nuotaika. Tiesiog pasiteiraukite, ar jam kažkas patinka, ar skanu, ar įdomu. Vaikas turi suvokti, kad jo nuomonė yra svarbi ir vertinama rimtai. Pasakokite ir apie tai, kaip jaučiatės Jūs: ,,Šiandien man puikiai sekasi“ arba ,,Tai buvo viena įtempčiausių mano dienų!“

7.         Kaip išmokyti ikimokyklinuką užbaigti darbą? Be ištvermės mokykloje nei vienas neapsiėjo. Jeigu Jūsų ikimokyklinio amžiaus vaikas meta veiklą vos tik jam pabosta ar pajaučia įtampą, būtina mokyti ištvermės dar prieš pradedant lankyti mokyklą. Galite kartu atlikti nesudėtingas ištvermės reikalaujančias užduotis. Vėliau pačiam vaikui patikėkite nesunkias užduotis, kurias galima greitai atlikti. Reikalavimus kelkite pamažu. Nuolat stebėkite vaiką. Jeigu pastebite, kad jis praranda ūpą, pasiūlykite jam pagalbą ir kažkurį laiką atlikite užduotis su juo kartu.

8.         Kaip paruošti ikimokyklinuką rašymui? Karpymas ir piešimas lavina smulkiąją motoriką bei yra puikus pasiruošimas mokytis rašyti. Duokite savo vaikui popieriaus, žirkles, pieštukų ir paskatinkite jį piešti bei karpyti. Pamažu jis turi pratintis prie vis plonesnių pieštukų. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas taisyklingai laiko pieštuką. Jeigu jis įpras pieštuką laikyti netaisyklingai, vėliau bus labai sunku jį nuo to atpratinti.

9.         Kaip paruošti ikimokyklinuką kelionei į mokyklą ir atgal? Ruoštis kelionei į mokyklą ir atgal reikia pradėti dar gerokai prieš pirmos klasės pradžią. Pirmaklasiai dažnai yra susijaudinę ir įsitempę. Kuo geriau jie išmoks taisyklingai elgtis gatvėje ir įsisavins kelią iki mokyklos, tuo ramiau jausitės Jūs. Todėl jau dabar retkarčiais kartu įveikite kelią iki mokyklos ir atgal. Galite surengti ir išvyką dviračiais iki mokyklos. Važiuodamas dviračiu vaikas susipažins su galimais pavojais iš kitos perspektyvos.

10.     Kaip skatinti ikimokyklinuko susidomėjimą mokykla? Skatinkite vaiko susidomėjimą artėjančiais mokslais, stenkitės, kad tai keltų jam džiaugsmą. Nupirkite dėžutę pieštukų, linksmą drožtuką. Eikite kartu išsirinkti kuprinės, kitų priemonių. Parodykite savo nuotrauką, kurioje Jūs įamžintas rugsėjo pirmąją pirmoje klasėje. Pasirūpinkite, kad mokyklos tema likus keliems mėnesiams iki pirmos klasės būtų prisimenama nuolat ir tik su džiaugsmu.

Ar mano vaikas subrendęs mokyklai?Jeigu nesate įsitikinę, kad Jūsų vaikas pasirengęs mokykloje keliamiems reikalavimams, reiktų apie tai pasikalbėti su jo darželio auklėtoja, kuri gali palyginti Jūsų atžalą su kitais bendraamžiais. Ji gali Jums suteikti daug naudingos informacijos. Tuomet kartu su vaiku įveikite visus ankščiau išvardytus pasirengimo pirmai klasei žingsnius. Visą tą laiką stebėkite: ar jis daro pažangą, ar priima naujus iššūkius su džiaugsmu, ar kilus sunkumams iškart nepasiduoda? Nesijaudinkite, jeigu ne viskas iškart pavyksta. Jūsų vaikas visiškai neprivalo visose srityse būti vienodai pasirengęs. Kiekvienas žmogus, kaip ir kiekvienas mokinys, turi stipriąsias ir silpnąsias vietas. Jei turite rimtų abejonių dėl to, ar Jūsų vaikas jau subrendo mokyklos reikalavimams, kreipkitės į specialistus patarimo, jie mielai Jums padės.

                                                                                             Parengė: Panevėžio lopšelio-darželio ,,Draugystė“ specialusis pedagogas Rytis Daraškevičius

                                                                                             Straipsniui medžiaga imta iš internetinės svetainės „Tavo vaikas“.
 

Kompleksinės pagalbos centras veikia ketvirtadieniais nuo 15.00 val. iki 17.30 val. Informacija teikiama tel.: (8 45) 433 085, 431 800. 
Kompleksinės pagalbos centro veiklos nuostatai (parsisiųsti dokumentą)
Kompleksinės pagalbos centro veiklos planas 2016 m. (parsisiųsti dokumentą)