Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Respublikiniu priklausomybės ligų centru parengė 10 informacinių videofilmų, skirtų tėvams, vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tema.

  Animaciniai videofilmai padės tėvams stiprinti žinias, kaip apsaugoti vaikus nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Suteikti tėvams vienoje vietoje lengvai prieinamos informacijos ir patarimų, kaip apsaugoti vaikus nuo alkoholio, tabako ir nikotino gaminių, narkotikų vartojimo ir spręsti situacijas, susijusias su psichoaktyviosiomis medžiagomis – toks yra trumpų informacinių videofilmų tikslas, kuriuos parengė Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Respublikiniu priklausomybės ligų centru.

    „Aktyvus tėvų vaidmuo ir atsakomybė yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių vaiko pažintinius ir socialinius gebėjimus: pasitikėjimą savimi ir kitais, gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, spręsti įvairaus pobūdžio problemas. Nors mokykloje mokiniai gauna nemažai informacijos ir žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį bei vartojimo pasekmes, tėvų vaidmuo išlieka ypatingai svarbus. Todėl kviečiame tėvus susipažinti su parengta medžiaga, o savivaldybes, mokyklas, savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, įstaigas ir organizacijas, dirbančias su tėvais ir vaikais, – prisidėti prie šios tėvams skirtos informacijos sklaidos“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
    Trumpuose 90 s trukmės animuotuose videofilmuose pateikta pagrindinė informacija aktualiomis temomis: kodėl vaikai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, kokie veiksniai gali apsaugoti, kaip apie tai kalbėti su vaikais ir atsakyti į nepatogius klausimus, kaip išmokyti vaikus pasakyti „ne“ ir jiems padėti, kur rasti pagalbos vaikui ir tėvams, ir kt. Kiekvieno filmo pabaigoje pateikiama nuoroda, kur galima rasti daugiau informacijos nagrinėjama tema.
Videofilmus kviečiame žiūrėti ČIA (https://www.rplc.lt/kita-pagalba-lietuvoje/informacija-tevams/ ) , o medžiagos naudojimo mokyklose patarimus galima rasti ČIA (https://www.rplc.lt/wp-content/uploads/2025/03/RPLC-Naudojimo-mokyklose-patarimai-v6.0.pdf ).
   Būtina stiprinti tėvų sąmoningumą ir aktyvų vaidmenį formuojant vaikų nuostatas, vertybes, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, psichologiniu atsparumu. Taip pat – skatinti tėvus daugiau dėmesio ir laiko skirti savo vaikams, stiprinti tarpusavio ryšius, kurti aiškias šeimos taisykles ir jų abipusiai laikytis, dažniau kalbėti su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą pavojų ir įvairias situacijas, pateikiant vaiko amžių atitinkančią ir suprantamą informaciją, savo jautriu elgesiu leisti pajausti vaikui tėvų paramą ir palaikymą, žinojimą, kad esant sunkumams vaikas visuomet gali kreiptis ir gauti tėvų pagalbą.
Tėvai visada gali kreiptis pagalbos į įstaigos specialistus.

                                                                  Įstaigos psichologė Jolanta Štarienė

Kas yra įtraukusis ugdymas?

Tai ugdymas, skirtas kiekvienam mokiniui, stengiantis atsižvelgti į asmeninius poreikius. Įtraukiojo ugdymo metu vykdomas personalizuotas ugdymas pagal kiekvieno vaiko gebėjimus.

Šio ugdymo tikslas – į ugdymo procesą įtraukti ir specialiųjų poreikių vaikus, kurie galėtų mokytis kartu su kitais. Naudojant įtraukųjį ugdymą nė vienas vaikas turi nejausti atskirties. Įtraukiojo ugdymo plėtra Lietuvoje siekiama, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo poreikių, turėtų galimybę mokytis kartu su bendraamžiais įprastoje mokyklos aplinkoje. Šis ugdymo modelis paremtas tarptautiniais standartais ir principais bei apibrėžiantis žmogaus teises ir lygybę.

Įtraukusis ugdymas Lietuvoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė 2021–2024 m. veiksmų planą, kuriame apibrėžta, kaip bus siekiama, nuo 2024 m., įtraukti į švietimo įstaigas vaikus su specialiaisiais poreikiais. Šio plano tikslas – šalinti fizines, informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam vaikui, taip pat suteikti reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą.

Pagal veiksmų planą numatomos priemonės, kurios reikalingos įtraukiąjam ugdymui:

• Pritaikyti mokyklų infrastruktūras;
• Aprūpinti reikalingomis mokymo priemonėmis;
• Teikti konsultacinę pagalbą;
• Ruošti specialius pedagogus;
• Stiprinti kvalifikuotų specialistų rengimą.

Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio Lietuvoje įsigaliojo įtraukiojo ugdymo reforma. Ugdymo įstaigos bei pedagogai turi būti pasiruošę vadovautis gairėmis ir į bendrąjį ugdymą įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Ši reforma galioja visose ugdymo įstaigose. 

Mokyklose specialiųjų poreikių turintiems vaikams padeda mokinio padėjėjas, o ikimokyklinėse įstaigose – specialusis pedagogas. Jų funkcijos:

• Prisideda prie individualių planų kūrimo;
• Stiprina vaiko motyvaciją mokytis;
• Sumažina sunkumus, kurie kyla mokantis;
• Pritaiko individualius metodus ugdymui;
• Įvertina mokymosi pasiekimų lygį;
• Mokytojams teikia metodinę pagalbą.

Sėkmingo įtraukiojo ugdymo veiksniai:

Įtrauktis mokyklose prasideda nuo vadovo. Mokyklos vadovas, administracija siekia, kad vaikai, turintys sunkumų, būtų vertinami, o negalia priimama kaip natūrali žmonių įvairovės dalis.

• Mokytojai pritaiko ugdymo turinį, mokymosi medžiagą, taikytinus metodus, kad būtų galima užtikrinti reikalingą pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
• Mokinio padėjėjai atlieka labai svarbų vaidmenį įtraukiojo ugdymo modelyje, paskirsto savo dėmesį visiems, kam reikalinga pagalba, padeda mokytojui įgyvendinti ugdymosi turinį.
• Švietimo pagalbos specialistai (logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas). Mokytojams švietimo pagalbos specialistai yra svarbi parama, siekiant užtikrinti kokybišką įtraukųjį ugdymą. Švietimo pagalbos specialistai konsultuoja mokytoją pritaikant ugdymosi turinį, parenkant priemones, pateikia tikslingų mokymosi strategijų taikymo rekomendacijas konkrečiam vaikui, teikia pagalbą vaikui mokantis individualiai ar grupėje.
• Šeima yra pirmoji vaiko raidos pakopa. Ji lemia daugelį raidos elementų ir daro didelę įtaką vaiko raidai. Iš savo šeimos vaikas perima žinias, vertybes, įsitikinimus, požiūrį, normas ir elgesį. Šeimos dalyvavimas vaikų ugdyme turi didelę įtaką vaikų akademiniams pasiekimams daugelyje sričių, įskaitant geresnius pažymius ir testų/egzaminų rezultatus, geresnius socialinius įgūdžius, tinkamą elgesį ir mokyklos baigimą.
• Bendradarbiavimas. Įtraukiajame ugdyme tai labai svarbi abipusiu įsipareigojimu, pasitikėjimu ir pagarba grįsta partnerystė su mokiniais. Bendradarbiaujant suinteresuotoms pusėms (mokyklai, tėvams (globėjams, rūpintojams), kitiems paslaugų teikėjams), svarbiausia yra nepamiršti, kad viso ko centras yra VAIKAS.

Įtraukiojo ugdymo strategijas kuria ir skiria pagalbą ugdymo įstaigoms naujai įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras.

Parengė
Panevėžio lopšelio-darželio „Draugystė“ specialusis pedagogas Rytis Daraškevičius

Labai svarbu lavinti vaikų smulkiąją motoriką nuo pat kūdikystės, o priemonių, kurių prireiks, apstu kiekvienuose namuose.
Kas yra smulkioji motorika? Tai judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja smulkieji kūno raumenys (pirštų, riešų, akių), juos lavinti ypač svarbu, jei siekiame, kad vaiko kalbos raida būtų sklandi.
Kuo ji svarbi? Vaikams reikia lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešų. Aktyvindami pirštukų pagalvėles, skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, o kai kurie pirštų ir riešų judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla. Taigi, jei lavės piršteliai – lavės ir kalba. Todėl nepamirškite lavinti vaiko smulkiosios motorikos – vaikas turi kiek įmanoma daugiau dirbti savo mažais ir dar nepaklusniais pirštukais. Kuo vaiko piršteliai darysis vikresni, tuo jo kalba taps suprantamesnė. Tačiau nepamirškime, kad veikla turi atitikti vaiko amžių. Mažyliui turi būti įdomu ir ne per sunku. Galime pradėti nuo paprasčiausių pratimų – delniuko masažo, glostymo, patrynimo, katučių ir tik vėliau pereiti prie sunkesnių, kūrybingumo ir atidumo reikalaujančių užduočių.
Kokie užsiėmimai tinka skirtingo amžiaus vaikams? Maždaug nuo penkto kūdikio gyvenimo mėnesio susidarykite galimybę vaikučiui čiupinėti ir voliotis ant įvairios tekstūros audinių. Duokite čiupinėti nėrinių, megztinių, pintų daiktų. Paėmę mažiuko delniukus, plokite katutes. Su kiek paūgėjusiais kūdikiais jau galite žaisti ir kiek sudėtingesnius rankų žaidimus. Nepakeičiami yra pirštukų žaidimai, atėję iš senojo lietuvių liaudies folkloro. Jau mūsų promočiutės suprato, kad žaidimas „Virė virė košę“, „Pirštukai – nykštukai, kur tu buvai?“ skirti delniukų masažui. Iš pirmo žvilgsnio primityvūs žaidimai išties turi lavinamąją funkciją. Be to, jie visada teikia daug gerų emocijų vaikams ir tinka nuo gimimo iki... Ikimokykliniame amžiuje labai naudinga lipdyti. Galite naudoti pirktinį plastiliną ar modeliną, savo pasigamintą druskos tešlą arba molį. Labai padeda piešimas pirštais. Parduotuvėse yra pirkti specialiai tam skirtų dažų, kurie yra nepavojingi vaikučio sveikatai ir lengvai nuplaunami. Su vyresniais siūlome išbandyti šešėlių teatrą (maždaug nuo 2 metų), žaidimus su mozaikomis, kuriose mažos detalės įsistato į skylutes (leidžiama nuo tada, kai vaikas nustoja viską kišti į burną, arba yra atidžiai prižiūrimas suaugusiųjų), karolių vėrimas ant virvutės. Namų aplinkoje galima rasti labai daug naudingų daiktų ir užsiėmimų, kurie padės lavinti mažylio smulkiąją motoriką. Tai gali būti įvairių daiktų varstymas, tinka batai ar figūros su išbadytomis skylutėmis. Labai naudingas yra sagų, užtrauktukų, spaustukų, segtukų segimas. Virtuvėje taip pat galima rasti labai daug naudingų užsiėmimų. Tarkim, verti tuščiavidurius makaronus ar ant plastilinu aplipdyto stiklainio įspausti įvairias kruopas, žirnius ir pupas. Be populiariųjų žaidimų eilėraštukų pagrindu, galime pasiūlyti vaikams įvairias pirštukų ir rankyčių lėles, kurios gerina smulkiosios motorikos veiklą ir lavina vaiko vaizduotę. Tokio tipo žaislai taip pat skatina vaiką papasakoti, vaidinti įvairius gyvenimiškus procesus. Puikus užsiėmimas, miklinantis mažųjų pirštelius, yra įvairių lipdukų klijavimas – puikus smulkiosios motorikos lavinimas. Taip pat šiai veiklai puikiai tinka ir magnetinių detalių klijavimas ant specialių magnetinių lentų ar knygelių.
3–8 metų vaikams pagrindiniai užsiėmimai, padėsiantys lavinti smulkiąją motoriką ir tinkantys ikimokykliniam amžiui, – piešimas, rašymas, karpymas, smulkių detalių vėrimas, rišimas, pynimas, konstravimas, įvairių įrankių naudojimas.

Parengė specialusis pedagogas Rytis Daraškevičius
Straipsniui medžiaga imta iš interneto svetainės „Tavo vaikas“.

Mokyklai pasirengęs šešiametis turėtų gebėti elementariai pasakoti, apibūdinti, svarstyti, diskutuoti, informuoti, aiškinti. Turėtų domėtis žodžių reikšmėmis, kurti naujus žodžius, eksperimentuoti, žaisti su kalba. Pastebėti vaizdų, ženklų (ne vien raidžių) garsų panašumus ir skirtumus. Imituoti skaitymą apibūdinant iliustracijas. Turėtų domėtis knygomis, jas vartyti, atidžiai klausytis skaitomų knygų. Be knygų skaitymo turėtų norėti deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Šiame amžiuje vaikai turėtų mokėti apibūdinti daiktą, nusakydami esminius jo požymius. Kalba turėtų būti gramatiškai taisyklinga. Vaikas turėtų gebėti pasakoti apie save ir kurti pasakojimus pagal siužetinius paveikslėlius ar jų serijas. Prieš mokyklą vaikai jau geba nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą, atlikti nesudėtingų žodžių garsinę analizę, sugalvoti naujų žodžių iš nurodytos raidės.

Net jei Jūsų vaikas ir lankė vaikų darželį, kuriame jautėsi puikiai, mokykloje jo laukia visiškai kiti iššūkiai ir keliami reikalavimai. Kaip padėti vaikui išsiugdyti įgūdžius, kurių jam prireiks mokykloje? 10 praktiškų patarimų kiekvienai šeimai.

1. Kaip ikimokyklinuką išmokyti savarankiškumo? Šeštadienio rytą nubėgti į šalia namų esančią parduotuvę bandelių, pernakvoti pas geriausią darželio draugą ar draugę, pusvalandį pasilikti vienam namuose – tai ikimokyklinukai gali ir netgi turėtų daryti. Juk mokykloje iš jų bus reikalaujama nemažai savarankiškumo. Jiems teks patiems prisiminti apie krepšį su sportine apranga, pasižymėti namų darbus ir nemaklinėti pakeliui į mokyklą.

2. Kaip ikimokyklinuką išmokyti kantrybės? Vaikui reikės palaukti, kol jį pakvies, kol nuskambės pertrauką skelbiantis skambutis, kad visa tai pavyktų pradėjus lankyti mokyklą, reikia ruoštis dar iki jos. Organizuokite vaiko laiką taip, kad jam kartkartėmis reiktų šiek tiek palaukti. Pakalbėkite su juo apie tai, kad dažnai prireiks kantrybės – laukiant eilėje parduotuvėje, pašte ar banke. Kantrybės galima išmokti.

3. Kaip ikimokyklinuką parengti darbui? Vaikas turi klausyti ir išgirsti, ką jam sako mokytojas, todėl tiems, kurie sugeba sekti savo mintis, mokykloje būna labai sunku. Patikėkite vaikui tam tikrų užduočių, pavyzdžiui, jis gali perimti pareigą padengti stalą, pašerti katę, rytais išvėdinti kambarius. Kuo reguliariau jis atliks tokius nesunkius darbelius, tuo geriau pasirengs mokykloje laukiantiems iššūkiams.

4. Kaip ikimokyklinuką išmokyti priimti nesėkmes? Vaikas nebus visą laiką pirmas, kartais mokykloje jis sulauks ir kritikos. Gerai būtų, kad jis tam pasirengtų iš anksto. Todėl žaidžiant stalo žaidimus leiskite jam kartais pralaimėti, jeigu surengėte lenktynes, taip pat turite teisę retkarčiais jį pralenkti. Mokėti pralaimėti ir tuo pačiu nepasiduoti – šis gebėjimas mokykloje labai svarbus.

5. Kaip ikimokyklinuką išmokyti ramiai sėdėti? Pradinukams iš pradžių labai sunku ramiai nusėdėti vienoje vietoje. Todėl dar prieš pradedant lankyti mokyklą vaikas turi mokytis suvaldyti savo norą nuolat judėti. Dažniau pasiūlykite jam imtis veiklos ar žaidimų, kurie padės pasirengti mokyklai šiuo aspektu. Pavyzdžiui, skaityti knygas, piešti, konstruoti, karpyti, dėlioti dėliones ar verti karoliukus. Tai skatins vaiką sėdėti vienoje vietoje ir susikaupti.

6. Kaip išmokyti ikimokyklinuką atvirai pasakoti apie savo jausmus? Labai svarbu žinoti, kaip Jūsų vaikui sekasi mokykloje. Ar jis didžiuojasi savo pasiekimais, o gal jaučiasi pernelyg apkrautas darbu ir reikalavimais? Kaip jis sutaria su mokytojais ir bendraklasiais? Skatinkite jį pasakoti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kokia jo nuotaika. Tiesiog pasiteiraukite, ar jam kažkas patinka, ar skanu, ar įdomu. Vaikas turi suvokti, kad jo nuomonė yra svarbi ir vertinama rimtai. Pasakokite ir apie tai, kaip jaučiatės Jūs: ,,Šiandien man puikiai sekasi“ arba ,,Tai buvo viena įtempčiausių mano dienų!“

7. Kaip išmokyti ikimokyklinuką užbaigti darbą? Be ištvermės mokykloje nė vienas neapsiėjo. Jeigu Jūsų ikimokyklinio amžiaus vaikas meta veiklą vos tik jam pabosta ar pajaučia įtampą, būtina mokyti ištvermės dar prieš pradedant lankyti mokyklą. Galite kartu atlikti nesudėtingas ištvermės reikalaujančias užduotis. Vėliau pačiam vaikui patikėkite nesunkias užduotis, kurias galima greitai atlikti. Reikalavimus kelkite pamažu. Nuolat stebėkite vaiką. Jeigu pastebite, kad jis praranda ūpą, pasiūlykite jam pagalbą ir kažkurį laiką atlikite užduotis su juo kartu.

8. Kaip paruošti ikimokyklinuką rašymui? Karpymas ir piešimas lavina smulkiąją motoriką ir yra puikus būdas pasiruošti mokytis rašyti. Duokite savo vaikui popieriaus, žirkles, pieštukų ir paskatinkite jį piešti bei karpyti. Pamažu jis turi pratintis prie vis plonesnių pieštukų. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas taisyklingai laiko pieštuką. Jeigu jis įpras pieštuką laikyti netaisyklingai, vėliau bus labai sunku jį nuo to atpratinti.

9. Kaip paruošti ikimokyklinuką kelionei į mokyklą ir atgal? Ruoštis kelionei į mokyklą ir atgal reikia pradėti dar gerokai prieš pirmos klasės pradžią. Pirmaklasiai dažnai yra susijaudinę ir įsitempę. Kuo geriau jie išmoks taisyklingai elgtis gatvėje ir įsisavins kelią iki mokyklos, tuo ramiau jausitės Jūs. Todėl jau dabar retkarčiais kartu įveikite kelią iki mokyklos ir atgal. Galite surengti ir išvyką dviračiais iki mokyklos. Važiuodamas dviračiu vaikas susipažins su galimais pavojais iš kitos perspektyvos.

10. Kaip skatinti ikimokyklinuko susidomėjimą mokykla? Skatinkite vaiko susidomėjimą artėjančiais mokslais, stenkitės, kad tai keltų jam džiaugsmą. Nupirkite dėžutę pieštukų, linksmą drožtuką. Eikite kartu išsirinkti kuprinės, kitų priemonių. Parodykite savo nuotrauką, kurioje Jūs įamžintas rugsėjo pirmąją pirmoje klasėje. Pasirūpinkite, kad mokyklos tema likus keliems mėnesiams iki pirmos klasės būtų prisimenama nuolat ir tik su džiaugsmu.

Ar mano vaikas subrendęs mokyklai? Jeigu nesate įsitikinę, kad Jūsų vaikas pasirengęs mokykloje keliamiems reikalavimams, reiktų apie tai pasikalbėti su jo darželio auklėtoja, kuri gali palyginti Jūsų atžalą su kitais bendraamžiais. Ji gali Jums suteikti daug naudingos informacijos. Tuomet kartu su vaiku įveikite visus ankščiau išvardytus pasirengimo pirmai klasei žingsnius. Visą tą laiką stebėkite: ar jis daro pažangą, ar priima naujus iššūkius su džiaugsmu, ar kilus sunkumams iškart nepasiduoda? Nesijaudinkite, jeigu ne viskas iškart pavyksta. Jūsų vaikas visiškai neprivalo visose srityse būti vienodai pasirengęs. Kiekvienas žmogus, kaip ir kiekvienas mokinys, turi stipriąsias ir silpnąsias vietas. Jei turite rimtų abejonių dėl to, ar Jūsų vaikas jau subrendo mokyklos reikalavimams, kreipkitės į specialistus patarimo, jie mielai Jums padės.

Parengė Panevėžio lopšelio-darželio „Draugystė“ specialusis pedagogas Rytis

Daraškevičius

Straipsniui medžiaga imta iš internetinės svetainės „Tavo vaikas“.